Lietuvių kalba

Lietuvių kalba yra viena seniausių ir gerai išsaugotų Indoeuropos šeimos kalbų. Ji yra oficiali Lietuvos Respublikos kalba ir yra viena iš baltų kalbų (kitą baltų kalbą vartoja latviai). Lietuvių kalba vartojama ne tik Lietuvoje, visame pasaulyje kur gyvena lietuvių bendruomenės.

​

Lietuvių kalba – iš baltų prokalbės kilusi lietuvių tautos kalba, kuri Lietuvoje yra valstybinė, o Europos Sąjungoje – viena iš oficialiųjų kalbų. Lietuviškai kalba apie tris milijonus žmonių (dauguma jų gyvena Lietuvoje).

​

Lietuvių kalba skirstoma į dvi pagrindines tarmes: aukštaičių ir žemaičių. Dabartinė bendrinė lietuvių kalba grindžiama vakarų aukštaičių kauniškių šnekta, iš visų lietuvių kalbos šnektų ji senoviškiausia.

​

Lietuvių kalboje yra 45 priebalsinės ir 13 balsinių fonemų (įskaitant ir vartojamas tik skoliniuose). Būdingos minkštųjų ir kietųjų priebalsių poros, skiriamas balsių ilgumas. Kirtis – laisvas, tariamos priegaidės, tačiau rašte kirtis ir priegaidės paprastai nežymimi.

​

Lietuvių kalba turi turtingą ir įvairų žodyną, kuriame yra daugybė žodžių, reiškiančių unikalias ir specifines lietuvių kultūros, istorijos ir geografijos savybes. Kalba taip pat yra garsi dėl savo sudėtingos gramatikos ir linksnių sistemos, kuri yra viena iš sudėtingiausių tarp visų kalbų pasaulyje. Tai padaro mokymąsi ir supratimą sunkesniu, tačiau suteikia kalbai daug galimybių vaizdingai išreikšti mintis.

​

Lietuvių kalba yra ne tik kultūrinis ir etninis identitetas, bet ir svarbus Lietuvos politinis ir socialinis veiksnys. Kalba atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos švietimo, kultūros, teisės ir politikos srityse. Ji taip pat svarbi nacionalinio vienybės ir solidarumo simbolis, kuris padeda išlaikyti ryšius su Lietuvos praeitimi, dabartimi ir ateitimi.